A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

stovėtasis

gramatinės formos
stovėtas → stovėtasis – dalyvis, vyr. g.,V.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. stovėtas (vyr. g.) stovėti (vyr. g.) stovėta stovėtos
K. stovėto (vyr. g.) stovėtų (vyr. g.) stovėtos stovėtų
N. stovėtam (vyr. g.) stovėtiems (vyr. g.) stovėtai stovėtoms
G. stovėtą (vyr. g.) stovėtus (vyr. g.) stovėtą stovėtas
Įn. stovėtu (vyr. g.) stovėtais (vyr. g.) stovėta stovėtomis
Vt. stovėtame (vyr. g.) stovėtuose (vyr. g.) stovėtoje stovėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. stovėtasis (vyr. g.) stovėtieji (vyr. g.) stovėtoji stovėtosios
K. stovėtojo (vyr. g.) stovėtųjų (vyr. g.) stovėtosios stovėtųjų
N. stovėtajam (vyr. g.) stovėtiesiems (vyr. g.) stovėtajai stovėtosioms
G. stovėtąjį (vyr. g.) stovėtuosius (vyr. g.) stovėtąją stovėtąsias
Įn. stovėtuoju (vyr. g.) stovėtaisiais (vyr. g.) stovėtąja stovėtosiomis
Vt. stovėtajame (vyr. g.) stovėtuosiuose (vyr. g.) stovėtojoje stovėtosiose