A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

stovėtų

gramatinės formos
stovėti → stovėtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└stovėtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. stovėtas → stovėtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└stovėtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš stoviu stovėjau stovėdavau stovėsiu
Tu stovi stovėjai stovėdavai stovėsi
Jis/ji stovi stovėjo stovėdavo stovės
Mes stovime, stovim stovėjome, stovėjom stovėdavome, stovėdavom stovėsim, stovėsime
Jūs stovit, stovite stovėjot, stovėjote stovėdavot, stovėdavote stovėsit, stovėsite
Jie/jos stovi stovėjo stovėdavo stovės
Tariamoji nuosaka
Aš stovėčiau
Tu stovėtumei, stovėtum
Jis/ji stovėtų
Mes stovėtume, stovėtumėme, stovėtumėm
Jūs stovėtumėt, stovėtumėte
Jie/jos stovėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu stovėk, stovėki
Jis/ji testovi, testovie
Mes stovėkim, stovėkime
Jūs stovėkit, stovėkite
Jie/jos testovi, testovie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. stovėtas (vyr. g.) stovėti (vyr. g.) stovėta stovėtos
K. stovėto (vyr. g.) stovėtų (vyr. g.) stovėtos stovėtų
N. stovėtam (vyr. g.) stovėtiems (vyr. g.) stovėtai stovėtoms
G. stovėtą (vyr. g.) stovėtus (vyr. g.) stovėtą stovėtas
Įn. stovėtu (vyr. g.) stovėtais (vyr. g.) stovėta stovėtomis
Vt. stovėtame (vyr. g.) stovėtuose (vyr. g.) stovėtoje stovėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. stovėtasis (vyr. g.) stovėtieji (vyr. g.) stovėtoji stovėtosios
K. stovėtojo (vyr. g.) stovėtųjų (vyr. g.) stovėtosios stovėtųjų
N. stovėtajam (vyr. g.) stovėtiesiems (vyr. g.) stovėtajai stovėtosioms
G. stovėtąjį (vyr. g.) stovėtuosius (vyr. g.) stovėtąją stovėtąsias
Įn. stovėtuoju (vyr. g.) stovėtaisiais (vyr. g.) stovėtąja stovėtosiomis
Vt. stovėtajame (vyr. g.) stovėtuosiuose (vyr. g.) stovėtojoje stovėtosiose