A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

stovėtum

gramatinės formos

stovėti → stovėtum – veiksmažodis, 2 asm.,vns.,tar. nuos.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	stoviu	stovėjau	stovėdavau	stovėsiu
Tu	stovi	stovėjai	stovėdavai	stovėsi
Jis/ji	stovi	stovėjo	stovėdavo	stovės
Mes	stovime, stovim	stovėjome, stovėjom	stovėdavome, stovėdavom	stovėsim, stovėsime
Jūs	stovit, stovite	stovėjot, stovėjote	stovėdavot, stovėdavote	stovėsit, stovėsite
Jie/jos	stovi	stovėjo	stovėdavo	stovės

Tariamoji nuosaka

Aš	stovėčiau
Tu	stovėtumei, stovėtum
Jis/ji	stovėtų
Mes	stovėtume, stovėtumėme, stovėtumėm
Jūs	stovėtumėt, stovėtumėte
Jie/jos	stovėtų

Liepiamoji nuosaka