A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

suims

gramatinės formos

suimti → suims – veiksmažodis, jis,bus. l.,ties. nuos.
└suims – veiksmažodis, jie,bus. l.,ties. nuos.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	suimu	suėmiau	suimdavau	suimsiu
Tu	suimi	suėmei	suimdavai	suimsi
Jis/ji	suima	suėmė	suimdavo	suims
Mes	suimame, suimam	suėmėme, suėmėm	suimdavom, suimdavome	suimsime, suimsim
Jūs	suimat, suimate	suėmėt, suėmėte	suimdavote, suimdavot	suimsite, suimsit
Jie/jos	suima	suėmė	suimdavo	suims

Tariamoji nuosaka

Aš	suimčiau
Tu	suimtumei, suimtum
Jis/ji	suimtų
Mes	suimtumėm, suimtume, suimtumėme
Jūs	suimtumėte, suimtumėt
Jie/jos	suimtų

Liepiamoji nuosaka