A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

suimtų

gramatinės formos
suimtas → suimtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└suimtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f. suimti → suimtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└suimtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. suimtas (vyr. g.) suimti (vyr. g.) suimta suimtos
K. suimto (vyr. g.) suimtų (vyr. g.) suimtos suimtų
N. suimtam (vyr. g.) suimtiems (vyr. g.) suimtai suimtoms
G. suimtą (vyr. g.) suimtus (vyr. g.) suimtą suimtas
Įn. suimtu (vyr. g.) suimtais (vyr. g.) suimta suimtomis
Vt. suimtame (vyr. g.) suimtuose (vyr. g.) suimtoje suimtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. suimtasis (vyr. g.) suimtieji (vyr. g.) suimtoji suimtosios
K. suimtojo (vyr. g.) suimtųjų (vyr. g.) suimtosios suimtųjų
N. suimtajam (vyr. g.) suimtiesiems (vyr. g.) suimtajai suimtosioms
G. suimtąjį (vyr. g.) suimtuosius (vyr. g.) suimtąją suimtąsias
Įn. suimtuoju (vyr. g.) suimtaisiais (vyr. g.) suimtąja suimtosiomis
Vt. suimtajame (vyr. g.) suimtuosiuose (vyr. g.) suimtojoje suimtosiose
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš suimu suėmiau suimdavau suimsiu
Tu suimi suėmei suimdavai suimsi
Jis/ji suima suėmė suimdavo suims
Mes suimame, suimam suėmėme, suėmėm suimdavom, suimdavome suimsime, suimsim
Jūs suimat, suimate suėmėt, suėmėte suimdavote, suimdavot suimsite, suimsit
Jie/jos suima suėmė suimdavo suims
Tariamoji nuosaka
Aš suimčiau
Tu suimtumei, suimtum
Jis/ji suimtų
Mes suimtumėm, suimtume, suimtumėme
Jūs suimtumėte, suimtumėt
Jie/jos suimtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu suimki, suimk
Jis/ji tesuimie, tesuima
Mes suimkime, suimkim
Jūs suimkit, suimkite
Jie/jos tesuima, tesuimie