A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

užburtu

gramatinės formos
užburtas → užburtu – dalyvis, vyr. g.,Įn.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. užburtas (vyr. g.) užburti (vyr. g.) užburta užburtos
K. užburto (vyr. g.) užburtų (vyr. g.) užburtos užburtų
N. užburtam (vyr. g.) užburtiems (vyr. g.) užburtai užburtoms
G. užburtą (vyr. g.) užburtus (vyr. g.) užburtą užburtas
Įn. užburtu (vyr. g.) užburtais (vyr. g.) užburta užburtomis
Vt. užburtame (vyr. g.) užburtuose (vyr. g.) užburtoje užburtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. užburtasis (vyr. g.) užburtieji (vyr. g.) užburtoji užburtosios
K. užburtojo (vyr. g.) užburtųjų (vyr. g.) užburtosios užburtųjų
N. užburtajam (vyr. g.) užburtiesiems (vyr. g.) užburtajai užburtosioms
G. užburtąjį (vyr. g.) užburtuosius (vyr. g.) užburtąją užburtąsias
Įn. užburtuoju (vyr. g.) užburtaisiais (vyr. g.) užburtąja užburtosiomis
Vt. užburtajame (vyr. g.) užburtuosiuose (vyr. g.) užburtojoje užburtosiose