užburtų gramatika - morfologija.lt

užburtas → užburtų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└užburtų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f. užburti → užburtų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└užburtų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	užburtas (vyr. g.)	užburti (vyr. g.)	užburta	užburtos
K.	užburto (vyr. g.)	užburtų (vyr. g.)	užburtos	užburtų
N.	užburtam (vyr. g.)	užburtiems (vyr. g.)	užburtai	užburtoms
G.	užburtą (vyr. g.)	užburtus (vyr. g.)	užburtą	užburtas
Įn.	užburtu (vyr. g.)	užburtais (vyr. g.)	užburta	užburtomis
Vt.	užburtame (vyr. g.)	užburtuose (vyr. g.)	užburtoje	užburtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	užburtasis (vyr. g.)	užburtieji (vyr. g.)	užburtoji	užburtosios
K.	užburtojo (vyr. g.)	užburtųjų (vyr. g.)	užburtosios	užburtųjų
N.	užburtajam (vyr. g.)	užburtiesiems (vyr. g.)	užburtajai	užburtosioms
G.	užburtąjį (vyr. g.)	užburtuosius (vyr. g.)	užburtąją	užburtąsias
Įn.	užburtuoju (vyr. g.)	užburtaisiais (vyr. g.)	užburtąja	užburtosiomis
Vt.	užburtajame (vyr. g.)	užburtuosiuose (vyr. g.)	užburtojoje	užburtosiose

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	užburiu	užbūriau	užburdavau	užbursiu
Tu	užburi	užbūrei	užburdavai	užbursi
Jis/ji	užburia	užbūrė	užburdavo	užburs
Mes	užburiame, užburiam	užbūrėm, užbūrėme	užburdavom, užburdavome	užbursim, užbursime
Jūs	užburiate, užburiat	užbūrėte, užbūrėt	užburdavote, užburdavot	užbursit, užbursite
Jie/jos	užburia	užbūrė	užburdavo	užburs

Tariamoji nuosaka

Aš	užburčiau
Tu	užburtumei, užburtum
Jis/ji	užburtų
Mes	užburtumėm, užburtume, užburtumėme
Jūs	užburtumėte, užburtumėt
Jie/jos	užburtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	užburki, užburk
Jis/ji	teužburia, teužburie
Mes	užburkime, užburkim
Jūs	užburkite, užburkit
Jie/jos	teužburie, teužburia