A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įpūti

gramatinės formos

įpūti → įpūti – veiksmažodis, pagr. f. įpūtas → įpūti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	įpūvu, įpūnu	įpuvau	įpūdavau	įpūsiu
Tu	įpūvi, įpūni	įpuvai	įpūdavai	įpūsi
Jis/ji	įpūva, įpūna	įpuvo	įpūdavo	įpus
Mes	įpūnam, įpūname, įpūvam, įpūvame	įpuvom, įpuvome	įpūdavome, įpūdavom	įpūsime, įpūsim
Jūs	įpūvate, įpūnate, įpūnat, įpūvat	įpuvote, įpuvot	įpūdavot, įpūdavote	įpūsit, įpūsite
Jie/jos	įpūna, įpūva	įpuvo	įpūdavo	įpus

Tariamoji nuosaka

Aš	įpūčiau
Tu	įpūtum, įpūtumei
Jis/ji	įpūtų
Mes	įpūtumėme, įpūtume, įpūtumėm
Jūs	įpūtumėt, įpūtumėte
Jie/jos	įpūtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	įpūki, įpūk
Jis/ji	teįpūva, teįpūvie, teįpūna, teįpūnie
Mes	įpūkim, įpūkime
Jūs	įpūkite, įpūkit
Jie/jos	teįpūnie, teįpūva, teįpūvie, teįpūna

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	įpūtas (vyr. g.)	įpūti (vyr. g.)	įpūta	įpūtos
K.	įpūto (vyr. g.)	įpūtų (vyr. g.)	įpūtos	įpūtų
N.	įpūtam (vyr. g.)	įpūtiems (vyr. g.)	įpūtai	įpūtoms
G.	įpūtą (vyr. g.)	įpūtus (vyr. g.)	įpūtą	įpūtas
Įn.	įpūtu (vyr. g.)	įpūtais (vyr. g.)	įpūta	įpūtomis
Vt.	įpūtame (vyr. g.)	įpūtuose (vyr. g.)	įpūtoje	įpūtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	įpūtasis (vyr. g.)	įpūtieji (vyr. g.)	įpūtoji	įpūtosios
K.	įpūtojo (vyr. g.)	įpūtųjų (vyr. g.)	įpūtosios	įpūtųjų
N.	įpūtajam (vyr. g.)	įpūtiesiems (vyr. g.)	įpūtajai	įpūtosioms
G.	įpūtąjį (vyr. g.)	įpūtuosius (vyr. g.)	įpūtąją	įpūtąsias
Įn.	įpūtuoju (vyr. g.)	įpūtaisiais (vyr. g.)	įpūtąja	įpūtosiomis
Vt.	įpūtajame (vyr. g.)	įpūtuosiuose (vyr. g.)	įpūtojoje	įpūtosiose