A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įpūto

gramatinės formos
įpūtas → įpūto – dalyvis, vyr. g.,K.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. įpūtas (vyr. g.) įpūti (vyr. g.) įpūta įpūtos
K. įpūto (vyr. g.) įpūtų (vyr. g.) įpūtos įpūtų
N. įpūtam (vyr. g.) įpūtiems (vyr. g.) įpūtai įpūtoms
G. įpūtą (vyr. g.) įpūtus (vyr. g.) įpūtą įpūtas
Įn. įpūtu (vyr. g.) įpūtais (vyr. g.) įpūta įpūtomis
Vt. įpūtame (vyr. g.) įpūtuose (vyr. g.) įpūtoje įpūtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. įpūtasis (vyr. g.) įpūtieji (vyr. g.) įpūtoji įpūtosios
K. įpūtojo (vyr. g.) įpūtųjų (vyr. g.) įpūtosios įpūtųjų
N. įpūtajam (vyr. g.) įpūtiesiems (vyr. g.) įpūtajai įpūtosioms
G. įpūtąjį (vyr. g.) įpūtuosius (vyr. g.) įpūtąją įpūtąsias
Įn. įpūtuoju (vyr. g.) įpūtaisiais (vyr. g.) įpūtąja įpūtosiomis
Vt. įpūtajame (vyr. g.) įpūtuosiuose (vyr. g.) įpūtojoje įpūtosiose