A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įvelti

gramatinės formos

įvelti → įvelti – veiksmažodis, pagr. f. įveltas → įvelti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	įveliu	įvėliau	įveldavau	įvelsiu
Tu	įveli	įvėlei	įveldavai	įvelsi
Jis/ji	įvelia	įvėlė	įveldavo	įvels
Mes	įveliam, įveliame	įvėlėme, įvėlėm	įveldavome, įveldavom	įvelsime, įvelsim
Jūs	įveliate, įveliat	įvėlėte, įvėlėt	įveldavot, įveldavote	įvelsit, įvelsite
Jie/jos	įvelia	įvėlė	įveldavo	įvels

Tariamoji nuosaka

Aš	įvelčiau
Tu	įveltumei, įveltum
Jis/ji	įveltų
Mes	įveltume, įveltumėm, įveltumėme
Jūs	įveltumėt, įveltumėte
Jie/jos	įveltų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	įvelk, įvelki
Jis/ji	teįvelia, teįvelie
Mes	įvelkim, įvelkime
Jūs	įvelkit, įvelkite
Jie/jos	teįvelie, teįvelia

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	įveltas (vyr. g.)	įvelti (vyr. g.)	įvelta	įveltos
K.	įvelto (vyr. g.)	įveltų (vyr. g.)	įveltos	įveltų
N.	įveltam (vyr. g.)	įveltiems (vyr. g.)	įveltai	įveltoms
G.	įveltą (vyr. g.)	įveltus (vyr. g.)	įveltą	įveltas
Įn.	įveltu (vyr. g.)	įveltais (vyr. g.)	įvelta	įveltomis
Vt.	įveltame (vyr. g.)	įveltuose (vyr. g.)	įveltoje	įveltose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	įveltasis (vyr. g.)	įveltieji (vyr. g.)	įveltoji	įveltosios
K.	įveltojo (vyr. g.)	įveltųjų (vyr. g.)	įveltosios	įveltųjų
N.	įveltajam (vyr. g.)	įveltiesiems (vyr. g.)	įveltajai	įveltosioms
G.	įveltąjį (vyr. g.)	įveltuosius (vyr. g.)	įveltąją	įveltąsias
Įn.	įveltuoju (vyr. g.)	įveltaisiais (vyr. g.)	įveltąja	įveltosiomis
Vt.	įveltajame (vyr. g.)	įveltuosiuose (vyr. g.)	įveltojoje	įveltosiose