A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ūkauti

gramatinės formos

ūkauti → ūkauti – veiksmažodis, pagr. f. ūkautas → ūkauti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	ūkauju	ūkavau	ūkaudavau	ūkausiu
Tu	ūkauji	ūkavai	ūkaudavai	ūkausi
Jis/ji	ūkauja	ūkavo	ūkaudavo	ūkaus
Mes	ūkaujame, ūkaujam	ūkavom, ūkavome	ūkaudavom, ūkaudavome	ūkausim, ūkausime
Jūs	ūkaujate, ūkaujat	ūkavote, ūkavot	ūkaudavote, ūkaudavot	ūkausite, ūkausit
Jie/jos	ūkauja	ūkavo	ūkaudavo	ūkaus

Tariamoji nuosaka

Aš	ūkaučiau
Tu	ūkautumei, ūkautum
Jis/ji	ūkautų
Mes	ūkautumėm, ūkautume, ūkautumėme
Jūs	ūkautumėt, ūkautumėte
Jie/jos	ūkautų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	ūkauk, ūkauki
Jis/ji	teūkaujie, teūkauja
Mes	ūkaukime, ūkaukim
Jūs	ūkaukite, ūkaukit
Jie/jos	teūkauja, teūkaujie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūkautas (vyr. g.)	ūkauti (vyr. g.)	ūkauta	ūkautos
K.	ūkauto (vyr. g.)	ūkautų (vyr. g.)	ūkautos	ūkautų
N.	ūkautam (vyr. g.)	ūkautiems (vyr. g.)	ūkautai	ūkautoms
G.	ūkautą (vyr. g.)	ūkautus (vyr. g.)	ūkautą	ūkautas
Įn.	ūkautu (vyr. g.)	ūkautais (vyr. g.)	ūkauta	ūkautomis
Vt.	ūkautame (vyr. g.)	ūkautuose (vyr. g.)	ūkautoje	ūkautose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūkautasis (vyr. g.)	ūkautieji (vyr. g.)	ūkautoji	ūkautosios
K.	ūkautojo (vyr. g.)	ūkautųjų (vyr. g.)	ūkautosios	ūkautųjų
N.	ūkautajam (vyr. g.)	ūkautiesiems (vyr. g.)	ūkautajai	ūkautosioms
G.	ūkautąjį (vyr. g.)	ūkautuosius (vyr. g.)	ūkautąją	ūkautąsias
Įn.	ūkautuoju (vyr. g.)	ūkautaisiais (vyr. g.)	ūkautąja	ūkautosiomis
Vt.	ūkautajame (vyr. g.)	ūkautuosiuose (vyr. g.)	ūkautojoje	ūkautosiose