A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ūkautomis

gramatinės formos
ūkautas → ūkautomis – dalyvis, mot. g.,Įn.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. ūkautas (vyr. g.) ūkauti (vyr. g.) ūkauta ūkautos
K. ūkauto (vyr. g.) ūkautų (vyr. g.) ūkautos ūkautų
N. ūkautam (vyr. g.) ūkautiems (vyr. g.) ūkautai ūkautoms
G. ūkautą (vyr. g.) ūkautus (vyr. g.) ūkautą ūkautas
Įn. ūkautu (vyr. g.) ūkautais (vyr. g.) ūkauta ūkautomis
Vt. ūkautame (vyr. g.) ūkautuose (vyr. g.) ūkautoje ūkautose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. ūkautasis (vyr. g.) ūkautieji (vyr. g.) ūkautoji ūkautosios
K. ūkautojo (vyr. g.) ūkautųjų (vyr. g.) ūkautosios ūkautųjų
N. ūkautajam (vyr. g.) ūkautiesiems (vyr. g.) ūkautajai ūkautosioms
G. ūkautąjį (vyr. g.) ūkautuosius (vyr. g.) ūkautąją ūkautąsias
Įn. ūkautuoju (vyr. g.) ūkautaisiais (vyr. g.) ūkautąja ūkautosiomis
Vt. ūkautajame (vyr. g.) ūkautuosiuose (vyr. g.) ūkautojoje ūkautosiose