maną
gramatinės formos
mana →
maną – įvard.-daikt., G.,vns.,savyb. įv.,neįv. f.mot. g.
└maną – įvard.-daikt., G.,vns.,savyb. įv.,neįv. f.mot. g.
Neįvardžiuotinės formos
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
mana, manas (vyr. g.) |
manos, mani |
| K. |
manos, mano (vyr. g.) |
manų, manų |
| K. |
manam (vyr. g.), manai |
maniems (vyr. g.), manoms |
| G. |
maną, maną |
manas, manus (vyr. g.) |
| Įn. |
manu (vyr. g.), mana |
manais (vyr. g.), manomis |
| Vt. |
manoje, maname (vyr. g.) |
manose, manuose (vyr. g.) |
| Š. |
- |
- |
Įvardžiuotinės formos
|
Vienaskaita |
Daugiskaita |
| V. |
manoji, manasis (vyr. g.) |
manieji, manosios |
| K. |
manojo (vyr. g.), manosios |
manųjų, manųjų |
| K. |
manajai, manajam (vyr. g.) |
maniesiems (vyr. g.), manosioms |
| G. |
manąjį (vyr. g.), manąją |
manuosius (vyr. g.), manąsias |
| Įn. |
manuoju (vyr. g.), manąją |
manaisiais (vyr. g.), manaisiais (vyr. g.) |
| Vt. |
manojoje, manajame (vyr. g.) |
manuosiuose (vyr. g.), manosiose |
| Š. |
- |
- |