A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įmintu

gramatinės formos
įminti → įmintu – veiksmažodis, aš,es. l.,ties. nuos. įmintas → įmintu – dalyvis, vyr. g.,Įn.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f. įmisti → įmintu – veiksmažodis, aš,es. l.,ties. nuos.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš įminiu, įmenu, įminu, įmintu, įmintu įmyniau, įminiau, įmitau, įmitau įmindavau, įmisdavau, įmisdavau įmisiu, įminsiu, įmisiu
Tu įmini, įminti, įmeni, įminti įminei, įmynei, įmitai, įmitai įmisdavai, įmindavai, įmisdavai įmisi, įminsi, įmisi
Jis/ji įmena, įmini, įmina, įminta, įminta įminė, įmito, įmynė, įmito įmindavo, įmisdavo, įmisdavo įmis, įmins, įmis
Mes įminime, įmename, įminim, įmenam, įmintame, įminam, įminame, įmintam, įmintame, įmintam įminėme, įmitom, įminėm, įmynėme, įmitome, įmynėm, įmitom, įmitome įmindavom, įmisdavome, įmisdavom, įmindavome, įmisdavome, įmisdavom įmisime, įmisim, įminsim, įminsime, įmisime, įmisim
Jūs įminate, įminat, įminite, įmenate, įmintat, įmintate, įminit, įmenat, įmintat, įmintate įmynėte, įmitote, įmitot, įminėt, įminėte, įmynėt, įmitote, įmitot įmisdavote, įmindavot, įmindavote, įmisdavot, įmisdavote, įmisdavot įmisit, įminsit, įminsite, įmisite, įmisit, įmisite
Jie/jos įmini, įmina, įminta, įmena, įminta įmynė, įminė, įmito, įmito įmindavo, įmisdavo, įmisdavo įmis, įmins, įmis
Tariamoji nuosaka
Aš įmisčiau, įminčiau, įmisčiau
Tu įmistum, įmintumei, įmistumei, įmintum, įmistum, įmistumei
Jis/ji įmintų, įmistų, įmistų
Mes įmistumėm, įmistume, įmistumėme, įmintumėme, įmintume, įmintumėm, įmistumėm, įmistume, įmistumėme
Jūs įmintumėt, įmistumėte, įmistumėt, įmintumėte, įmistumėte, įmistumėt
Jie/jos įmistų, įmintų, įmistų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu įmisk, įmiski, įmink, įminki, įmisk, įmiski
Jis/ji teįmintie, teįmenie, teįmina, teįmini, teįminta, teįminie, teįmena, teįmintie, teįminta
Mes įminkim, įminkime, įmiskim, įmiskime, įmiskim, įmiskime
Jūs įminkite, įminkit, įmiskite, įmiskit, įmiskite, įmiskit
Jie/jos teįminie, teįmena, teįmintie, teįmenie, teįminta, teįmina, teįmini, teįmintie, teįminta
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. įmintas (vyr. g.) įminti (vyr. g.) įminta įmintos
K. įminto (vyr. g.) įmintų (vyr. g.) įmintos įmintų
N. įmintam (vyr. g.) įmintiems (vyr. g.) įmintai įmintoms
G. įmintą (vyr. g.) įmintus (vyr. g.) įmintą įmintas
Įn. įmintu (vyr. g.) įmintais (vyr. g.) įminta įmintomis
Vt. įmintame (vyr. g.) įmintuose (vyr. g.) įmintoje įmintose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. įmintasis (vyr. g.) įmintieji (vyr. g.) įmintoji įmintosios
K. įmintojo (vyr. g.) įmintųjų (vyr. g.) įmintosios įmintųjų
N. įmintajam (vyr. g.) įmintiesiems (vyr. g.) įmintajai įmintosioms
G. įmintąjį (vyr. g.) įmintuosius (vyr. g.) įmintąją įmintąsias
Įn. įmintuoju (vyr. g.) įmintaisiais (vyr. g.) įmintąja įmintosiomis
Vt. įmintajame (vyr. g.) įmintuosiuose (vyr. g.) įmintojoje įmintosiose
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš įminiu, įmenu, įminu, įmintu, įmintu įmyniau, įminiau, įmitau, įmitau įmindavau, įmisdavau, įmisdavau įmisiu, įminsiu, įmisiu
Tu įmini, įminti, įmeni, įminti įminei, įmynei, įmitai, įmitai įmisdavai, įmindavai, įmisdavai įmisi, įminsi, įmisi
Jis/ji įmena, įmini, įmina, įminta, įminta įminė, įmito, įmynė, įmito įmindavo, įmisdavo, įmisdavo įmis, įmins, įmis
Mes įminime, įmename, įminim, įmenam, įmintame, įminam, įminame, įmintam, įmintame, įmintam įminėme, įmitom, įminėm, įmynėme, įmitome, įmynėm, įmitom, įmitome įmindavom, įmisdavome, įmisdavom, įmindavome, įmisdavome, įmisdavom įmisime, įmisim, įminsim, įminsime, įmisime, įmisim
Jūs įminate, įminat, įminite, įmenate, įmintat, įmintate, įminit, įmenat, įmintat, įmintate įmynėte, įmitote, įmitot, įminėt, įminėte, įmynėt, įmitote, įmitot įmisdavote, įmindavot, įmindavote, įmisdavot, įmisdavote, įmisdavot įmisit, įminsit, įminsite, įmisite, įmisit, įmisite
Jie/jos įmini, įmina, įminta, įmena, įminta įmynė, įminė, įmito, įmito įmindavo, įmisdavo, įmisdavo įmis, įmins, įmis
Tariamoji nuosaka
Aš įmisčiau, įminčiau, įmisčiau
Tu įmistum, įmintumei, įmistumei, įmintum, įmistum, įmistumei
Jis/ji įmintų, įmistų, įmistų
Mes įmistumėm, įmistume, įmistumėme, įmintumėme, įmintume, įmintumėm, įmistumėm, įmistume, įmistumėme
Jūs įmintumėt, įmistumėte, įmistumėt, įmintumėte, įmistumėte, įmistumėt
Jie/jos įmistų, įmintų, įmistų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu įmisk, įmiski, įmink, įminki, įmisk, įmiski
Jis/ji teįmintie, teįmenie, teįmina, teįmini, teįminta, teįminie, teįmena, teįmintie, teįminta
Mes įminkim, įminkime, įmiskim, įmiskime, įmiskim, įmiskime
Jūs įminkite, įminkit, įmiskite, įmiskit, įmiskite, įmiskit
Jie/jos teįminie, teįmena, teįmintie, teįmenie, teįminta, teįmina, teįmini, teįmintie, teįminta