įmistų
gramatinės formos
įminti →
įmistų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└įmistų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
įmistas →
įmistų – būdvardis, vyr. g.,K.,dgs.,nelyg. l.,neįv. f.
└įmistų – būdvardis, mot. g.,K.,dgs.,nelyg. l.,neįv. f.
įmisti →
įmistų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└įmistų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
įmistas →
įmistų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└įmistų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
|
Esamasis laikas |
Būtasis kartinis laikas |
Būtasis dažninis |
Būsimasis laikas |
Aš |
įminiu, įmenu, įminu, įmintu, įmintu |
įmyniau, įminiau, įmitau, įmitau |
įmindavau, įmisdavau, įmisdavau |
įmisiu, įminsiu, įmisiu |
Tu |
įmini, įminti, įmeni, įminti |
įminei, įmynei, įmitai, įmitai |
įmisdavai, įmindavai, įmisdavai |
įmisi, įminsi, įmisi |
Jis/ji |
įmena, įmini, įmina, įminta, įminta |
įminė, įmito, įmynė, įmito |
įmindavo, įmisdavo, įmisdavo |
įmis, įmins, įmis |
Mes |
įminime, įmename, įminim, įmenam, įmintame, įminam, įminame, įmintam, įmintame, įmintam |
įminėme, įmitom, įminėm, įmynėme, įmitome, įmynėm, įmitom, įmitome |
įmindavom, įmisdavome, įmisdavom, įmindavome, įmisdavome, įmisdavom |
įmisime, įmisim, įminsim, įminsime, įmisime, įmisim |
Jūs |
įminate, įminat, įminite, įmenate, įmintat, įmintate, įminit, įmenat, įmintat, įmintate |
įmynėte, įmitote, įmitot, įminėt, įminėte, įmynėt, įmitote, įmitot |
įmisdavote, įmindavot, įmindavote, įmisdavot, įmisdavote, įmisdavot |
įmisit, įminsit, įminsite, įmisite, įmisit, įmisite |
Jie/jos |
įmini, įmina, įminta, įmena, įminta |
įmynė, įminė, įmito, įmito |
įmindavo, įmisdavo, įmisdavo |
įmis, įmins, įmis |
Tariamoji nuosaka
Aš |
įmisčiau, įminčiau, įmisčiau |
Tu |
įmistum, įmintumei, įmistumei, įmintum, įmistum, įmistumei |
Jis/ji |
įmintų, įmistų, įmistų |
Mes |
įmistumėm, įmistume, įmistumėme, įmintumėme, įmintume, įmintumėm, įmistumėm, įmistume, įmistumėme |
Jūs |
įmintumėt, įmistumėte, įmistumėt, įmintumėte, įmistumėte, įmistumėt |
Jie/jos |
įmistų, įmintų, įmistų |
Liepiamoji nuosaka
Aš |
- |
Tu |
įmisk, įmiski, įmink, įminki, įmisk, įmiski |
Jis/ji |
teįmintie, teįmenie, teįmina, teįmini, teįminta, teįminie, teįmena, teįmintie, teįminta |
Mes |
įminkim, įminkime, įmiskim, įmiskime, įmiskim, įmiskime |
Jūs |
įminkite, įminkit, įmiskite, įmiskit, įmiskite, įmiskit |
Jie/jos |
teįminie, teįmena, teįmintie, teįmenie, teįminta, teįmina, teįmini, teįmintie, teįminta |
Kalbos dalis: būdvardis
Nelyginamasis laipsnis:
Įvardžiuotinės formos |
|
Vyriškoji giminė |
Moteriškoji giminė |
|
Vienaskaita | Daugiskaita |
Vienaskaita | Daugiskaita |
V. |
- |
- |
- |
- |
K. |
- |
- |
- |
- |
N. |
- |
- |
- |
- |
G. |
- |
- |
- |
- |
Įn. |
- |
- |
- |
- |
Vt. |
- |
- |
- |
- |
Š. |
- |
- |
- |
- |
Aukštesnysis laipsnis:
Neįvardžiuotinės formos |
|
Vyriškoji giminė |
Moteriškoji giminė |
|
Vienaskaita | Daugiskaita |
Vienaskaita | Daugiskaita |
V. |
- |
- |
- |
- |
K. |
- |
- |
- |
- |
N. |
- |
- |
- |
- |
G. |
- |
- |
- |
- |
Įn. |
- |
- |
- |
- |
Vt. |
- |
- |
- |
- |
Š. |
įmistas (vyr. g.) |
įmisti (vyr. g.) |
įmista |
įmistos |
Įvardžiuotinės formos |
|
Vyriškoji giminė |
Moteriškoji giminė |
|
Vienaskaita | Daugiskaita |
Vienaskaita | Daugiskaita |
V. |
- |
- |
- |
- |
K. |
- |
- |
- |
- |
N. |
- |
- |
- |
- |
G. |
- |
- |
- |
- |
Įn. |
- |
- |
- |
- |
Vt. |
- |
- |
- |
- |
Š. |
įmistas (vyr. g.) |
įmisti (vyr. g.) |
įmista |
įmistos |
Aukščiausiasis laipsnis:
Neįvardžiuotinės formos |
|
Vyriškoji giminė |
Moteriškoji giminė |
|
Vienaskaita | Daugiskaita |
Vienaskaita | Daugiskaita |
V. |
- |
- |
- |
- |
K. |
- |
- |
- |
- |
N. |
- |
- |
- |
- |
G. |
- |
- |
- |
- |
Įn. |
- |
- |
- |
- |
Vt. |
- |
- |
- |
- |
Š. |
- |
- |
- |
- |
Įvardžiuotinės formos |
|
Vyriškoji giminė |
Moteriškoji giminė |
|
Vienaskaita | Daugiskaita |
Vienaskaita | Daugiskaita |
V. |
- |
- |
- |
- |
K. |
- |
- |
- |
- |
N. |
- |
- |
- |
- |
G. |
- |
- |
- |
- |
Įn. |
- |
- |
- |
- |
Vt. |
- |
- |
- |
- |
Š. |
- |
- |
- |
- |
Tiesioginė nuosaka
|
Esamasis laikas |
Būtasis kartinis laikas |
Būtasis dažninis |
Būsimasis laikas |
Aš |
įminiu, įmenu, įminu, įmintu, įmintu |
įmyniau, įminiau, įmitau, įmitau |
įmindavau, įmisdavau, įmisdavau |
įmisiu, įminsiu, įmisiu |
Tu |
įmini, įminti, įmeni, įminti |
įminei, įmynei, įmitai, įmitai |
įmisdavai, įmindavai, įmisdavai |
įmisi, įminsi, įmisi |
Jis/ji |
įmena, įmini, įmina, įminta, įminta |
įminė, įmito, įmynė, įmito |
įmindavo, įmisdavo, įmisdavo |
įmis, įmins, įmis |
Mes |
įminime, įmename, įminim, įmenam, įmintame, įminam, įminame, įmintam, įmintame, įmintam |
įminėme, įmitom, įminėm, įmynėme, įmitome, įmynėm, įmitom, įmitome |
įmindavom, įmisdavome, įmisdavom, įmindavome, įmisdavome, įmisdavom |
įmisime, įmisim, įminsim, įminsime, įmisime, įmisim |
Jūs |
įminate, įminat, įminite, įmenate, įmintat, įmintate, įminit, įmenat, įmintat, įmintate |
įmynėte, įmitote, įmitot, įminėt, įminėte, įmynėt, įmitote, įmitot |
įmisdavote, įmindavot, įmindavote, įmisdavot, įmisdavote, įmisdavot |
įmisit, įminsit, įminsite, įmisite, įmisit, įmisite |
Jie/jos |
įmini, įmina, įminta, įmena, įminta |
įmynė, įminė, įmito, įmito |
įmindavo, įmisdavo, įmisdavo |
įmis, įmins, įmis |
Tariamoji nuosaka
Aš |
įmisčiau, įminčiau, įmisčiau |
Tu |
įmistum, įmintumei, įmistumei, įmintum, įmistum, įmistumei |
Jis/ji |
įmintų, įmistų, įmistų |
Mes |
įmistumėm, įmistume, įmistumėme, įmintumėme, įmintume, įmintumėm, įmistumėm, įmistume, įmistumėme |
Jūs |
įmintumėt, įmistumėte, įmistumėt, įmintumėte, įmistumėte, įmistumėt |
Jie/jos |
įmistų, įmintų, įmistų |
Liepiamoji nuosaka
Aš |
- |
Tu |
įmisk, įmiski, įmink, įminki, įmisk, įmiski |
Jis/ji |
teįmintie, teįmenie, teįmina, teįmini, teįminta, teįminie, teįmena, teįmintie, teįminta |
Mes |
įminkim, įminkime, įmiskim, įmiskime, įmiskim, įmiskime |
Jūs |
įminkite, įminkit, įmiskite, įmiskit, įmiskite, įmiskit |
Jie/jos |
teįminie, teįmena, teįmintie, teįmenie, teįminta, teįmina, teįmini, teįmintie, teįminta |
Kalbos dalis: dalyvis