MORFOLOGIJA.lt įmintų
įmintų gramatinės formos
įminti →
įmintų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
įmintas →
įmintų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas
Būtasis kartinis laikas
Būtasis dažninis
Būsimasis laikas
Aš
įminiu , įmenu , įminu , įmintu įmyniau , įminiau , įmitau įmindavau , įmisdavau įmisiu , įminsiu
Tu
įmini , įminti , įmeni įminei , įmynei , įmitai įmisdavai , įmindavai įmisi , įminsi
Jis/ji
įmena , įmini , įmina , įminta įminė , įmito , įmynė įmindavo , įmisdavo įmis , įmins
Mes
įminime , įmename , įminim , įmenam , įmintame , įminam , įminame , įmintam įminėme , įmitom , įminėm , įmynėme , įmitome , įmynėm įmindavom , įmisdavome , įmisdavom , įmindavome įmisime , įmisim , įminsim , įminsime
Jūs
įminate , įminat , įminite , įmenate , įmintat , įmintate , įminit , įmenat įmynėte , įmitote , įmitot , įminėt , įminėte , įmynėt įmisdavote , įmindavot , įmindavote , įmisdavot įmisit , įminsit , įminsite , įmisite
Jie/jos
įmini , įmina , įminta , įmena įmynė , įminė , įmito įmindavo , įmisdavo įmis , įmins
Tariamoji nuosaka
Aš
įmisčiau , įminčiau
Tu
įmistum , įmintumei , įmistumei , įmintum
Jis/ji
įmintų , įmistų
Mes
įmistumėm , įmistume , įmistumėme , įmintumėme , įmintume , įmintumėm
Jūs
įmintumėt , įmistumėte , įmistumėt , įmintumėte
Jie/jos
įmistų , įmintų
Liepiamoji nuosaka
Aš
-
Tu
įmisk , įmiski , įmink , įminki
Jis/ji
teįmintie , teįmenie , teįmina , teįmini , teįminta , teįminie , teįmena
Mes
įminkim , įminkime , įmiskim , įmiskime
Jūs
įminkite , įminkit , įmiskite , įmiskit
Jie/jos
teįminie , teįmena , teįmintie , teįmenie , teįminta , teįmina , teįmini
Kalbos dalis: dalyvis